Kodėl Japonijoje ant unitazo sėdama veidu į priekį: priežastis stebina, bet logika yra

Japonijoje net įprastas vizitas į tualetą tampa atskiru ritualu, kuriame pažangios technologijos egzistuoja greta senovinių tradicijų. Šioje šalyje aukštųjų technologijų tualetai kaimynystėje su klasikinių grindų dubenimis, parodydami, kad komfortas ir kultūra gali sambūviuoti be prieštaravimų.

Šiuolaikiniai „protingi“ Washlet tualetai stebina savo funkcijų rinkiniu. Sėdynės šildymas, reguliuojamas bidė, automatinė ventiliacija ir dezodorantas, apšvietimas pagal judesio jutiklius – visa tai padaryta tam, kad apsilankymas tualete būtų kuo patogesnis. Atskiroji istorija – „Potvynio garsas“ sistema, kuri užmaskuoja bet kokius garsus, ir dangtis, kuris atsidaro ir užsidaro pats. Dauguma funkcijų yra skirtos higienai, komfortui ir išteklių taupymui, o legendos apie šlapimo skaitytuvus pasitaiko labai retai.

Tačiau tradiciniai washiki taip pat neišnyko. Šie ant grindų stovintys tualetai vis dar yra paklausūs dėl savo medicininių ir praktinių privalumų. Teisinga poza, kai žmogus sėdi veidu į apvaliąją indo dalį, padeda išlaikyti švarą ir komfortą. Daugeliui japonų tai yra sąmoningas pasirinkimas, o ne istorijos reliktas.

Japonijoje švara – tai ne tik tvarkos, bet ir pagarbos klausimas. Tualetas laikomas socialinės atsakomybės ir asmeninės orumo atspindžiu. Senovinėse istorijose apie samurajus dažnai pasitaiko epizodų, kuriuose net kritiniais momentais jie siekė privatumo ir švaros, parodydami, kaip svarbi yra ši gyvenimo dalis.

Ekspertai pabrėžia: japonų tualetas yra mažas visuomenės modelis. Čia technologijos naudojamos ne dėl grožio, o dėl naudos, tradicijos formuoja įpročius, o švara rodo pagarbą bendrai erdvei. Japonijoje senas ir naujas nesivaržo tarpusavyje – jie papildo vienas kitą, kurdami harmoningą ir funkcionalią aplinką, kurioje žmogus, technika ir kultūra egzistuoja pusiausvyroje.