Dėl savo raminamojo poveikio, nesukeliančio priklausomybės, kaip kai kurie vaistai, ją renkasi daugelis žmonių.
Valerijonas (Valeriana officinalis) užsitarnavo svarbią vietą tarp gydomųjų augalų dėl savo gerai žinomų savybių padėti tiems, kurie turi miego sutrikimų. Bet ką moksliniai tyrimai sako apie jo saugumą ir reguliarų vartojimą? Ar jis yra patikimas vien dėl to, kad yra natūralus? Reikia atsižvelgti į kai kurias atsargumo priemones.
Kaip valerijonas veikia organizmą?
Dėl savo savybės veikti kaip natūralus raminamasis vaistas, nesukeliantis priklausomybės, kaip kai kurie vaistai, ją renkasi daugelis žmonių, kenčiančių nuo nemigos.
Pagrindinis valerijono veikimo mechanizmas yra jo sąveika su gama-aminobutyro rūgštimi, neurotransmiteriu, slopinančiu centrinės nervų sistemos veiklą. Augalo junginiai padeda reguliuoti neuronų jaudrumą, palengvina ramybės būseną ir sutrumpina laiką, reikalingą užmigti.
Dažniausiai jis naudojamas nemigos gydymui, ir vienas iš veiksnių, dėl kurių jis yra labiau mėgstamas, yra tai, kad, skirtingai nuo cheminių hipnotikų, jis gerina miego kokybę ir poilsio fazių struktūrą, nesukeldamas ryte apsvaigimo.
Be to, svetainė priduria, kad jis mažina nerimą ir stresą, todėl jį taip pat galima vartoti esant nervingumui ar įtampai dienos metu.
Rekomenduojamas valerijono vartojimas ir dozavimas
Kad valerijonas būtų veiksmingas, būtina atsižvelgti į vartojimo formą ir laiką:
– Infuzijos: ruošiamos iš džiovintų šaknų. Tai tradiciškiausia forma, nors kai kuriems vartotojams jos intensyvus kvapas ir skonis gali būti nemalonūs.
– Kapsulės ir tabletės: tai tiksliausias būdas kontroliuoti dozę. Rekomenduojama ieškoti standartizuotų ekstraktų, kad būtų užtikrintas veikliųjų medžiagų kiekis.
– Lašai arba skystas ekstraktas: tai leidžia greičiau įsisavinti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš kur yra ekstraktas, kurį ketinate vartoti, žinoti jo kilmę ir saugumą.
Jei kenčiate nuo nemigos, valerijoną patartina vartoti 30–60 minučių prieš miegą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jo poveikis paprastai yra kaupiamasis, todėl po trijų ar keturių savaičių reguliaraus vartojimo bus matomi pastebimesni rezultatai.
Šalutinis poveikis ir kontraindikacijos
Kaip visada, kai kalbame apie žoleles ar namų vaistus, reikėtų paaiškinti, kad tai, jog kažkas yra natūralu, nereiškia, kad tai savaime yra gerai, taip pat nereiškia, kad jo vartojimas yra nekenksmingas. Taigi, nors tyrimai parodė, kad valerijonas yra saugus daugumai suaugusiųjų, yra svarbių atsargumo priemonių:
– Jo negalima maišyti su alkoholiu ar raminamaisiais vaistais (benzodiazepinais), nes tai pavojingai sustiprina jo poveikį.
– Nerekomenduojama vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu, nes nėra pakankamai tyrimų, kurie garantuotų jo saugumą šiais laikotarpiais.
– Kadangi jis sukelia mieguistumą, jo reikėtų vengti prieš vairuojant ar atliekant užduotis, kurioms reikia maksimalaus budrumo.
– Atskirais atvejais per didelis ar ilgalaikis vartojimas gali sukelti galvos skausmą ar nervinį neramumą.
Vartoti miegą skatinančius vaistus ar keisti įpročius?
Keliamas dilema tarp miegą skatinančių vaistų vartojimo – natūralių ar vaistinių – ir įpročių bei gyvenimo būdo keitimo, kuris padės miegoti ramiau.
Venkite kofeino vėlyvą dieną, laikykitės reguliaraus miego grafiko, reguliariai mankštinkitės ir prieš miegą atsipalaiduokite valandą ar dvi. Be to, kognityvinė elgesio terapija, pavyzdžiui, pozityvus mąstymas vietoj nerimo dėl nemigos, gali būti veiksmingesnė ir saugesnė nei vaistai ar žolelių papildai chroniškos nemigos gydymui.
Be to, klinika atkreipia dėmesį į tai, kad miego sutrikimus gali sukelti nediagnozuota liga ar sindromas, todėl savigydos priemonės paprastai nėra geriausias sprendimas.
