Giliavandenis moliuskas su geležine „liežuviu“
Japonija Izu–Ogasawaros įduboje aptiko naują giliavandenį moliuską, kurio radula – savotiškas „liežuvis“ su dantukais – padengta geležimi. Jis rastas 5 500 metrų gylyje ir aprašytas moksliniame žurnale Biodiversity Data Journal. Naujoji rūšis pavadinta Ferreiraella populi ir dar kartą parodė, kaip neįtikėtinai prisitaikę yra gyviai vandenyno gelmėse prie ekstremalių sąlygų.
Atrastas individas identifikuotas 2024 m. per mokslinę ekspediciją Japonijos vandenyse. Tyrėjai jį aptiko ant nuskendusios medienos jūros dugne – tai labai specifinė buveinė, kurioje gyvena ypač specializuotos rūšys. Oficialus rūšies aprašymas suteikia jai vietą taksonominėje sistemoje ir pateikia patikrintus duomenis apie jos morfologiją.
Šarvuotas chitonas su metaline radula
Ferreiraella populi priklauso chitonoms – moliuskų grupei, kurių nugarą dengia aštuonios tarpusavyje sujungtos plokštelės. Jos veikia kaip lankstus šarvas ir leidžia tvirtai prisikabinti prie nelygių dugno paviršių, kol gyvūnas minta. Toks kūno „dizainas“ ypač tinka gyventi ten, kur milžiniškas slėgis ir labai riboti maisto ištekliai.
Ryškiausias šio moliusko bruožas – geležimi padengta radula, dantyta liežuviui panaši struktūra, kuria jis nugramdo organinę medžiagą. Radula būdinga daugeliui moliuskų, tačiau jos mineralizacija metalu yra išskirtinis prisitaikymas, padidinantis atsparumą dilimui. Tokia „sutvirtinta“ kramtymo sistema itin svarbi giliavandeniuose ekosistemose, kur išgyvenimą lemia maksimalus struktūrinis efektyvumas.
Trumpalaikė ir menkai ištirta buveinė
Ši rūšis priklauso genčiai Ferreiraella – retai linijai, aptinkamai tik ant iki dugno nusileidusios medienos liekanų. Tokie medienos „salelės“ vandenyno dugne yra trumpalaikiai, greitai irti linkę mikrobuveiniai, todėl jie kol kas menkai ištirti. Būtent tai ir kelia didelį mokslinį šio atradimo svorį.
Tyrėjai taip pat pastebėjo šalia gyvenančius kirmėles, kurios minta moliusko paliekamomis atliekomis. Taip formuojasi mažas, bet sudėtingas ekosistemos tinklas, besiremiantis vienu organinės medžiagos šaltiniu – nuskendusia mediena.
Pavadinimas „populi“ ir visuomenės dalyvavimas
Mokslininkė Julia Sigwart iš Senckenbergo instituto paaiškino, kad rūšies epitetas populi – lotyniškai „iš liaudies“ arba „priklausantis žmonėms“ – pasirinktas po dalyvaujamojo vardo rinkimo, kurį inicijavo mokslo populiarintojas Ze Frank. Taip naujoji rūšis simboliškai susiejama su visuomene, prisidėjusia prie jos įvardijimo.
Leidėjų Pensoft Publishers išplatintame pranešime Sigwart pabrėžė, kad neretai prireikia 10, o kartais ir 20 metų, kol nauja rūšis būna ištirta, moksliškai aprašyta, pavadinta ir oficialiai paskelbta. Šiuo atveju vos dvejų metų tarpas tarp atradimo ir publikacijos yra neįprastai trumpas.
Skubus aprašymas ir giliavandenių ekosistemų apsauga
Tai, kad Ferreiraella populi aprašyta taip greitai, ypač svarbu kontekste, kuriame daugybė jūrinių bestuburių išnyksta dar nespėjus jų užregistruoti. Kiekvienas naujas oficialiai pripažintas taksonas tampa argumentu saugoti jo buveinę ir geriau suprasti vandenyno gelmių biologinę įvairovę.
Ferreiraella populi moksliškas pripažinimas sustiprina raginimus tirti ir saugoti giliavandenį gyvenimą, kuris šiuo metu susiduria su naujomis grėsmėmis, tokiomis kaip giluminė kasyba. Šios veiklos gali sunaikinti trapias, dar beveik neištirtas ekosistemas, kol mokslas nespės net užfiksuoti jose gyvenančių keistų ir unikalių būtybių – tokių kaip geležine radula pasižymintis moliuskas iš Japonijos vandenų.
