Namų ūkyje susikaupusios naudotos baterijos neturėtų būti išmetamos su įprastomis šiukšlėmis, nes jos yra užterštos medžiagomis, kurios gali pakenkti dirvožemiui ir vandeniui.
Beveik kiekvienuose namuose yra naudotų baterijų, laikomų stalčiuose, nuotolinio valdymo pultuose ar laikrodžiuose, kurie nebeveikia. Nors jos dažnai laikomos beverčiais atliekomis, jų išmetimas į įprastas šiukšles kelia pavojų aplinkai ir sveikatai.
Dėl šios priežasties ekspertai ir aplinkosaugos organizacijos įspėja, kad baterijų negalima išmesti su buitinėmis atliekomis, nes jos yra užterštos medžiagomis, tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš patekdamos į perdirbimo punktą, kai kurios baterijos gali būti saugiai pakartotinai naudojamos namuose.
Naudotos baterijos sudarytos iš tokių elementų kaip cinkas, manganas, nikelis ir litis, kurie, suskilę, gali patekti į dirvožemį ir vandenį. Kai jos patenka į sąvartynus be tinkamo apdorojimo, šios medžiagos gali paveikti ekosistemas ir geriamojo vandens šaltinius. Dėl šios priežasties pagrindinė rekomendacija yra niekada nemesti jų į tradicines šiukšlių dėžes ir ieškoti atsakingų alternatyvų jų tvarkymui.
Tačiau ne visos išsikrovusios baterijos automatiškai yra paruoštos perdirbti ar pakartotinai naudoti. Prieš nusprendžiant, ką su jomis daryti, būtina patikrinti jų fizinę būklę. Tos, kurios yra korozijos, nuotėkio, baltų dėmių, rūdžių ar deformacijų, turėtų būti laikomos pavojingomis ir tiesiogiai nuneštos į specializuotus surinkimo punktus.
Kita vertus, išsikrovusios baterijos, kurios išlaikė savo formą ir neturi matomų pažeidimų, gali būti panaudotos antrą kartą paprastais namų projektais.
Panaudotų baterijų pakartotinis naudojimas nereiškia, kad jos vėl naudojamos kaip energijos šaltinis, bet kad jų forma ir stiprumas išnaudojami kaip medžiaga rankdarbiams ar dekoratyviniams objektams. Dėl cilindrinės formos ir metalinio paviršiaus jos yra patrauklios detalės, iš kurių galima kurti modernias ar pramoninio stiliaus dekoracijas, nereikalaujančias techninių žinių ar sudėtingų įrankių.
Vienas iš paprasčiausių variantų yra dekoratyviniai rankdarbiai. Naudojant pagrindines medžiagas, tokias kaip klijai, lipni juosta, mediniai pagaliukai ar žymekliai, galima paversti išeikvotas baterijas dekoratyvinėmis figūromis. Viena iš populiariausių idėjų yra sukurti mažas lėlės ar robotus, kurie gali būti naudojami kaip stalo dekoracijos ar mokymo priemonės vaikams ir paaugliams.
Norint jas surinkti, paprastai sujungiamos dvi ar trys baterijos, kad būtų suformuotas kūnas, medinėmis lazdelėmis pridedamos galūnės, o detalės užbaigiamos žymekliais ar lipdukais.
Kita praktiška alternatyva – baterijas pakartotinai naudoti kaip atsvaras namuose pagamintuose daiktuose. Pavyzdžiui, jas galima įdėti į rankų darbo mobiliųjų telefonų laikiklius, nuotraukų rėmus ar mažus molbertus.
Tokiais atvejais baterijos suteikia stabilumo ir tvirtumo lengvoms konstrukcijoms, pagamintoms iš perdirbto medžio arba tvirto kartono. Tokios priemonės yra ne tik funkcionalios, bet ir padeda pratęsti medžiagų, kurios paprastai baigtųsi šiukšlėse, naudingo tarnavimo laiką.
Be kūrybinio aspekto, naudotų baterijų pakartotinis naudojimas atlieka ir edukacinį vaidmenį. Kiekvienas pagamintas daiktas gali tapti proga paaiškinti, kodėl šių atliekų negalima išmesti neatsakingai ir kokį poveikį jos daro aplinkai. Mokykloje ar šeimoje šios veiklos dažnai yra puiki proga pakalbėti apie perdirbimą, atsakingą vartojimą ir rūpinimąsi aplinka.
Tačiau pakartotinis naudojimas yra tik tarpinis etapas. Kai baterijos nebegali būti naudojamos jokiu būdu, jos turi būti nuneštos į įgaliotus surinkimo centrus.
Daugelyje šalių vykdomos savivaldybių kampanijos, prekybos centruose yra specialūs konteineriai, o įmonės ir aplinkosaugos organizacijos vykdo surinkimo programas. Šios sistemos leidžia saugiai tvarkyti baterijas, atgaivinti pakartotinai naudojamas medžiagas ir užkirsti kelią toksinių medžiagų patekimui į aplinką.
Atliekų tvarkymo specialistai sutinka, kad pagrindinė problema yra ne baterijų naudojimo kiekis, o jų šalinimo būdas. Vienas įprotis, pavyzdžiui, atskirti jas nuo įprastų atliekų ir tinkamai laikyti, kol jos bus nuneštos į perdirbimo punktą, ilgainiui gali padaryti didelį skirtumą.
