15 metų po Fukushimos branduolinės avarijos miškus aplink elektrinę, kurie liko visiškai apleisti, užvaldė nauja gyvūnų giminė. Tai – tarpinių kiaulių ir šernų hibridų populiacija, kuri dauginasi neregėtu greičiu teritorijoje, virtusioje „išskirtiniu natūraliu eksperimentu“, kaip šį reiškinį apibūdina tyrimo autoriai.
Hibridų banga apleistuose miškuose
Tyrimas, publikuotas žurnale Journal of Forest Research, nagrinėja hibridizacijos tarp dviejų skirtingų rūšių epizodą, kuris tapo vienu plačiausiai užfiksuotų atvejų tarp naminių gyvūnų, tokių kaip kiaulės, ir laukinės faunos – šernų.
Po avarijos tūkstančiai kiaulių pabėgo iš ūkių, kuriuose buvo laikomos, ir išsisklaidė po aplinkinius miškus. Ten jos susitiko su šernais, o šių susikirtimų rezultatas – nauja hibridinė populiacija. Tačiau, anot mokslininkų, svarbiausia šiame reiškinyje nėra pats kryžminimasis, o tai, kas buvo pirmųjų hibridų motinos.
Motinos vaidmuo: kas paveldima iš kiaulės
Tyrimo vadovas, profesorius Shingo Kaneko, pabrėžia: „Šis tyrimas parodo, kad greitas naminės kiaulės reprodukcinis ciklas yra paveldimas per motininę liniją.“ Tai reiškia, kad būtent kiaulių patelių linija perdavė savybę daugintis itin sparčiai.
Ši savybė leido palikuonims tęsti dauginimąsi daug greitesniu tempu, nes, priešingai nei kiaulės, šernai paprastai veisiasi tik kartą per metus. Būtent šis skirtumas, anot autorių, tapo lemiamu veiksniu.
Hibridai, gimę iš kiaulių motinų, pradėjo sparčiai kurti naujas kartas, taip drastiškai sutrumpindami įprastai ilgesnius evoliucinius laikotarpius.
DNR analizė ir netikėtai greita kaita
Norėdami tiksliai įvertinti reiškinį, mokslininkai ištyrė mitochondrinę DNR (paveldimą tik iš motinos) ir branduolinius žymenis. Analizuoti 191 šernas ir 10 naminių kiaulių, surinktų 2015–2018 metais.
Rezultatai parodė, kad daugelis gyvūnų jau buvo nutolę daugiau nei penkiomis kartomis nuo pirminio kryžminimosi. Tai patvirtina neįprastai greitą genetinių pokyčių eigą. „Užfiksavome neįprastai spartų kartų kaitos tempą“, aiškina Kaneko.
Apleista zona kaip „laboratorija“ be žmonių
Mokslininkai pabrėžia, kad hibridizacija tarp rūšių nėra naujas reiškinys. Išskirtinį Fukushimos atvejį lėmė staigus teritorijos apleidimas: „Netikėta žmonių veiklos nebuvimo pradžia leido šernams labai greitai išplisti.“
Žmonių pasitraukimas panaikino įprastus kontrolės ir reguliavimo mechanizmus – neliko medžioklės, ūkinės veiklos, transporto ir triukšmo, kurie įprastai riboja laukinių gyvūnų elgseną ir migraciją. Šioje naujoje aplinkoje hibridų populiacija galėjo plėstis beveik be kliūčių.
Tikroji grėsmė: ne rūšies sukūrimas, o nekontroliuojamas augimas
Tyrimo autoriai akcentuoja, kad pats naujų rūšių ar hibridinių linijų atsiradimas nėra didžiausia problema. Kur kas pavojingesnė perspektyva – tokių populiacijų gebėjimas augti nevaldomu greičiu ir peržengti bet kokias įmanomas kontrolės strategijas.
Greitas dauginimasis, derinamas su prisitaikymu prie laukinės aplinkos ir žmonių veiklos nebuvimu, gali sukurti gyvūnų grupes, kurios daro didelį poveikį ekosistemoms, žemės ūkiui ir net žmonių saugumui, jei jos vėliau išplinta už pradinės uždaros zonos ribų.
