Turėti medžių šalia namų atrodo tik gėris: jie teikia pavėsį, gerina oro kokybę, kuria jaukumą ir net, pasak kai kurių, geras energijas. Tačiau tam tikros rūšys, augančios per arti pastato, po kelerių metų gali taip pažeisti namo struktūrą, kad vienintelis sprendimas bus persikelti kitur.
Yra penki medžiai, kurių nereikėtų sodinti arti būsto, nes dėl savo dydžio ir augimo ypatybių jie gali padaryti neatitaisomą žalą. Tai eukaliptas, fikusas, milžiniškas bambukas, avokadmedis (palta) ir pušys.
Kodėl šių 5 medžių nereikėtų sodinti arti namo
Pirmiausia svarbu suprasti, kad pats medis „blogas“ nėra. Pavojingos yra tam tikros jo savybės, kurios tampa problema tik tada, kai medis auga per arti namo konstrukcijų. Kitaip tariant, problema yra atstumas, o ne rūšis pati savaime.
Antra svarbi aplinkybė – laikas. Nei vienas iš šių penkių medžių nepradės kelti rūpesčių iškart po pasodinimo. Žala paprastai išryškėja po 5–10 metų nuo jų atsiradimo sklype.
Iš pradžių privalumai gali atrodyti akivaizdūs: geresnė oro kokybė, malonus pavėsis, gražus vaizdas. Avokadmedžio atveju – dar ir vertingas derlius, kurio vaisiai parduotuvėse kainuoja brangiai.
Tačiau įvertinus ilgalaikę perspektyvą ir galimą žalą namo konstrukcijoms, pasodinant šiuos medžius per arti, racionaliausia išeitis – sodinti juos toliau nuo pastato arba rinktis kitas rūšis.
Šie medžiai dažniausiai užauga dideli, o jų šaknys gali plisti kelis metrus po žeme, nepastebimai slinkdamos link namo. Todėl specialistai rekomenduoja tokius medžius sodinti bent 10–15 metrų atstumu nuo pastato.
Ieškodamos vandens ir maisto medžiagų, šaknys susiduria su pamatais, vamzdžiais ir grindų pagrindu. Tai gali sukelti:
- trūkinėjančius ir lūžinėjančius vamzdžius,
- nuolatinę drėgmę ir pelėsį,
- plyšius grindyse ir sienose.
Pagrindinės savybės, dėl kurių šie 5 medžiai pavojingi šalia namų
Penki minėti medžiai turi panašias problemas, nors kiekvienas pasižymi ir savitomis rizikomis.
Pušys, be to, kad jų šaknys ilgainiui gali pažeisti konstrukcijas, kelia ir kitų nepatogumų: krintančios spygliai ir sakai apsunkina kiemo, stogo, latakų ir takelių priežiūrą.
Eukaliptui reikia daug vandens, kad jis gerai augtų. Dėl šios priežasties jo šaknys gali stipriai sausinti dirvožemį, sukelti įtrūkimus ir pažeidimus, kai po žeme plečiasi link pastato. Tokį medį patariama sodinti atvirose, plačiose vietovėse, o ne gyvenamuosiuose kvartaluose.
Avokadmedis vilioja savo derliumi – avokadai vertinami ir brangiai kainuoja. Tačiau dėl gausios vaisių gamybos jo laja gali tapti labai plati ir sunki, todėl padidėja šakų ar net paties medžio nuvirtimo rizika.
Kai kurios fikuso rūšys kelia problemų dėl itin agresyvių požeminių ir orinių šaknų. Laikui bėgant jos „nesiskaito“ su aplinka ir skverbiasi ten, kur randa vietos – ir po grindimis, ir po pamatais. Kad fikusas nekenktų, jam reikėtų nuolatinio genėjimo virš žemės, tačiau po žeme šaknų augimą suvaldyti beveik neįmanoma.
Bambukas gali būti puikus pasirinkimas tik tada, kai kalbame apie smulkias rūšis arba augalus vazonuose. Milžiniškas bambukas pasižymi itin invazinėmis šaknimis, kurios gali pridaryti daug žalos. Be to, jį išnaikinti iš sklypo labai sunku ir brangu – dažnai reikia profesionalų pagalbos ir ilgo, sudėtingo darbo.
