Mokslas paaiškina, kaip šis sprendimas veikia jūsų psichinę ir emocinę sveikatą.
Susitikimas su draugais paprastai yra vienas iš maloniausių dalykų, kuriuos galite daryti. Tai veikla, kuri leidžia atsijungti nuo kasdienybės, atsikratyti streso ir pagerinti nuotaiką, o tai savo ruožtu stiprina jūsų ryšį su draugais.
Tačiau yra žmonių, kurie tam tikrais atvejais mieliau lieka namuose, nei planuoja susitikimus su draugais. Nors daugeliui žmonių tai yra nesuprantamas sprendimas, tiesa yra ta, kad tai visiškai normalu.
Sprendimas likti namuose nereiškia, kad esate pavargę nuo draugų ar nenorite jų matyti. Psichologija gilinosi į šį klausimą, siekdama paaiškinti, kodėl atsiranda šis reiškinys ir ką jis reiškia.
Ką reiškia noras likti namuose
Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime paaiškinama, kad tai nėra neigiamas sprendimas ir neatspindi problemų su bendravimu. Remiantis tyrimu, ryšys tarp laiko praleidimo vienatvėje ir gerovės yra sudėtingesnis, nei gali atrodyti.
Tyrimas buvo skirtas vyresniems nei 35 metų suaugusiesiems Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose, iš viso 178 dalyviams. Tam jie buvo stebimi 21 dieną, kad būtų tiksliai užfiksuota, kaip jie leidžia laiką. Tai leido tyrėjams analizuoti ryšį tarp jų kasdienio elgesio ir įvairių gerovės rodiklių, tokių kaip pasitenkinimas, stresas ir autonomijos jausmas.
Rezultatai parodė, kad dienos, praleistos daugiau laiko vienatvėje, buvo susijusios su mažesniu stresu ir didesniu autonomijos jausmu, nors taip pat ir su tam tikru pasitenkinimo sumažėjimu bei vienatvės padidėjimu. Tačiau kai vienatvė buvo pasirinkta sąmoningai, neigiami padariniai buvo žymiai sumažinti.
Noras likti namuose nereiškia, kad žmogus nesidomi socialiniais santykiais, bet veikiau atspindi savarankiškumo gebėjimą, kuris leidžia suderinti bendravimą su kitais ir rūpinimąsi savo emociniais bei gerovės poreikiais.
Kaip vienatvės kokybė veikia jūsų gerovę
Ekspertai sutinka, kad svarbu ne tik laikas, kurį praleidžiame vieni, bet ir tai, kaip jį panaudojame. Veikla, skatinanti atsipalaidavimą, apmąstymus ar kūrybiškumą, gali paversti vienatvę praturtinančia patirtimi, o priverstinis neveiklumas ar nuobodulys dažniausiai sukelia diskomfortą.
Mokslo ataskaitos tyrime pabrėžiama, kad namuose buvimo privalumai sustiprėja, kai žmonės jaučia, kad kontroliuoja savo sprendimus ir gali efektyviai organizuoti savo veiklą.
Be to, tyrėjai pabrėžia, kad vienatvė nėra vienalytė ar statinė patirtis. Vienatvės suvokimas gali skirtis priklausomai nuo konteksto, atliekamos veiklos ir socialinių santykių kokybės už tų akimirkų ribų.
Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės mėgaujasi vienatve, nesukeliant tai jokio poveikio jų socialiniam gyvenimui, o kiti gali jaustis izoliuoti, jei vienatvė suprantama kaip privaloma arneturinti prasmės.
