Kas iš tikrųjų yra vazonų žemė
Artėjant pavasariui, sodininkai ima planuoti sėją ir persodinimą – o vazonų žemė tampa vienu svarbiausių elementų. Vien Jungtinėje Karalystėje kasmet sunaudojama daugiau kaip trys milijonai kubinių metrų vazonų žemės: apie tris ketvirtadalius nuperka mėgėjai sodininkai, likusią dalį – augalų medelynai.
Svarbu suprasti, kad vadinamoji „vazonų žemė“ nėra tas pats, kas kompostas iš komposto dėžės. Tai auginimo terpė – specialiai sumaišytų sudedamųjų dalių (žievės, medienos skaidulų ir kt.) mišinys, sukurtas sudaryti kuo geresnes sąlygas augalams induose.
Paprasta daržo žemė vazonuose dažniausiai netinka – joje augalai auga prastai. Vazonų žemėje subalansuotas maisto medžiagų, kietųjų dalelių ir oro tarpų kiekis, todėl sėklos lengvai sudygsta, o šaknys gerai vystosi.
Gamintojai maišo skirtingas medžiagas, kad sukurtų:
- universalius mišinius,
- specialius substratus sėklų sėjai,
- žemes kambarinėms gėlėms,
- rūgščią terpę mėgstantiems (kalkių nemėgstantiems) erikiniams augalams.
Kodėl verta vengti durpių
Durpių pagrindu pagamintos žemės turėtų būti vengiamos dėl didelės žalos aplinkai, kurią sukelia durpynų kasimas. Naujausia RHS (Royal Horticultural Society) „State of Gardening Survey 2025“ apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė (51,2 proc.) suaugusių sodininkų 2024 m. pirko vazonų žemę, o 70 proc. jų rinkosi bedurpę produkciją.
Durdpių vengimas padeda:
- saugoti natūralius durpynus ir juose gyvenančias rūšis,
- mažinti anglies dioksido išsiskyrimą į atmosferą,
- skatinti tvaresnių alternatyvų naudojimą.
Kas yra bedurpė vazonų žemė
Bedurpės žemės dažniausiai gaminamos iš žievės ir medienos skaidulų arba iš kokoso plaušo (coir) – šalutinio kokosų pramonės produkto Azijoje. Skirtingų gamintojų bedurpiai mišiniai gali smarkiai skirtis, tačiau kuo kokybiškesnės sudedamosios dalys, tuo rezultatai patikimesni ir tolygesni.
Daugeliu atvejų čia galioja taisyklė „gauni tai, už ką moki“: brangesni, geresnės kokybės bedurpiai substratai dažniau užtikrina gerą daigumą ir augimą.
John Innes vazonų žemės mišiniai
XX a. penktajame dešimtmetyje sukurti John Innes mišiniai iki šiol plačiai naudojami. Tai žemės pagrindo vazonų žemė, kurioje sterilizuota plaušinga velėninė žemė maišoma su durpėmis arba, geriau, jų pakaitalu ir trąšomis.
Yra sukurti keli tipai:
- sėklų žemė (smulkesnė, su mažiau maisto medžiagų),
- mišiniai, sunumeruoti 1–3, skirti vis didesniems augalams,
- erikinė John Innes žemė rūgščią terpę mėgstantiems augalams.
Velėninė žemė šiuose mišiniuose veikia kaip „buferis“ – ji apsaugo augalus nuo staigių maisto medžiagų, rūgštingumo ir drėgmės pokyčių. Dėl to augalus paprastai lengviau prižiūrėti nei kituose substratuose.
Tačiau šie mišiniai yra gana sunkūs, brangūs, o jų kokybė kartais kritikuojama, nes trūkstant geros velėninės žemės ji pakeičiama kitomis dirvožemio ar jam artimomis medžiagomis.
Savo žemių mišinio gamyba namuose
Kai kurie sodininkai patys susimaišo žemės pagrindo vazonų žemę. Paprastai naudojama nesterilizuota daržo žemė, nes ją namų sąlygomis išsterilizuoti labai vargiau.
Tipiškas receptas: du trečdaliai sodo žemės, vienas trečdalis naminio komposto iš komposto dėžės ir maždaug puodelis trąšų kiekvieniems 10 litrų mišinio. Toks derinys gali puikiai tikti dideliems vazonams, kubilams ir loveliams ir gerokai sumažinti išlaidas, nors ir gali turėti ligų sporų, piktžolių sėklų ar kenkėjų.
Kiti naudoja persijotą sodo kompostą ar lapų žemę kaip substratą sėkloms ar mažiems augalams. Tai itin pigu ir pinigine, ir aplinkosaugine prasme. Teoriškai tokiuose mišiniuose rizika didesnė nei komerciniuose produktuose, tačiau nemažai sodininkų tvirtina, kad rezultatai patikimi.
Sumažinto durpėtumo žemės
Kai kurios vazonų žemės pažymėtos kaip „sumažinto durpėtumo“ – jose 30–50 proc. durpių pakeista kitomis medžiagomis, dažniausiai medienos skaidulomis ar žieve. Tai žingsnis teisinga kryptimi, tačiau norint visiškai atsisakyti durpių ir labiau prisidėti prie aplinkos apsaugos, sodininkai lengvai gali rinktis tik bedurpius mišinius.
Norint geriausių rezultatų, verta:
- rinktis aukščiausios kokybės bedurpius substratus,
- atidžiai laikytis gamintojo nurodymų, nes laistymo ir tręšimo režimas dažnai skiriasi nuo durpių pagrindo žemių.
Kaip atpažinti kokybišką vazonų žemę
Renkantis substratą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
| Elemento / passaggio | A cosa serve (in pratica) |
|---|---|
| Šviežumas (naudoti iki ~6 mėn.) | Po pusmečio žemės kokybė prastėja: mažėja maisto medžiagų, blogėja struktūra, sunkiau dygsta sėklos |
| Paskirtis (etiketėje nurodyta „sėkloms“, „daigams“, „kambariniams“, „erikiniams“) | Užtikrina tinkamą maisto medžiagų kiekį ir struktūrą konkrečiam augimo etapui ar augalų grupei |
| „Be durpių“ arba „peat-free“ žymėjimas | Padeda pasirinkti aplinkai draugiškesnį produktą, visiškai atsisakant durpių naudojimo |
| Struktūra (purumas, be šiurkščių, nesuirusių gabalų) | Geriau dygsta sėklos, šaknys lengviau skverbiasi, substratas geriau sulaiko ir išleidžia vandenį |
| Gamintojo rekomendacijos dėl laistymo ir tręšimo | Skirtingi mišiniai reikalauja skirtingo priežiūros režimo, ypač lyginant bedurpius ir durpinius |
Jei planuojama sėti sėklas, būtina įsitikinti, kad ant pakuotės aiškiai nurodyta, jog žemė tinka sėklų sėjai. Kai kurie universalūs arba stipriai tręšti mišiniai sėkloms netinka – jie gali trukdyti dygimui ar pažeisti gležnus daigus.
Esmė: ką rinktis savo augalams
Vazonų žemė – tai ne atsitiktinė „bet kokia žemė“, o tiksliai parinktas auginimo mišinys. Verta:
- rinktis bedurpius, kokybiškus substratus,
- atsižvelgti į konkrečią paskirtį (sėklos, daigai, suaugę augalai, erikiniai, kambariniai),
- naudoti kuo šviežesnę žemę,
- prireikus drąsiai papildyti komercinę žemę nuosavu kompostu dideliems indams, suvokiant galimas rizikas.
Tinkamai parinkta vazonų žemė dažnai lemia skirtumą tarp skurdžių, vos besilaikančių ir vešlių, sveikų augalų.
