Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad artumas vandens aplinkai skatina ramybę, mažina stresą ir stimuliuoja emocinę gerovę. Dažnas kontaktas su vandeniu turi teigiamą poveikį smegenims ir kūnui
Gyvenimas prie vandens keičia žmonių gyvenimus. Tai rodo įvairūs tyrimai, kurie parodo, kad tie, kurie gyvena prie jūros, upių ar ežerų, patiria pastebimą fizinės ir psichinės sveikatos pagerėjimą. Šis reiškinys vis labiau domina mokslininkus, sveikatos specialistus ir miestų planuotojus visame pasaulyje.
Žmogaus ir vandens santykis turi gilias šaknis. Per visą istoriją žmonija kreipėsi į gamtą, ieškodama gerovės ir pusiausvyros. Šiandien mokslas patvirtina, kad buvimas vandens aplinkoje skatina ramybę ir kūrybiškumą kasdieniame gyvenime.
Jūra, ežerai ir upės tapo vertingomis vietomis poilsiui ir asmeniniam tobulėjimui. Įvairūs specialistai sutinka, kad dažnas kontaktas su vandeniu turi teigiamą ir ilgalaikį poveikį protui ir kūnui.
Mokslas patvirtina vandens naudą
Remiantis O Globo cituojamais tyrimais, jūrų biologo Wallace J. Nichols pasiūlyta „Blue Mind“ koncepcija apibūdina teigiamą buvimo šalia vandens telkinių poveikį. Jis netgi apibrėžia šį terminą kaip ramybės ir gerovės būseną, priešingą „Red Mind“, kuris siejamas su stresu ir miesto hiperaktyvumu.
Nichols teigia, kad žmogaus susižavėjimas vandeniu kyla iš jūrinės biofilijos, evoliucinės tendencijos, kuri paaiškina, kodėl žmonės siekia būti arti vandens telkinių. Pasak biologo, žmogaus smegenys yra užprogramuotos siekti vandens buvimą su saugumu ir pasitenkinimu.
Autorius paaiškina, kad žmogaus kūnas sudaro septyniasdešimt procentų vandens ir jo išlikimas priklauso nuo šio išteklio. Kai žmogus mato ar girdi vandenį, smegenys interpretuoja, kad jis yra palankioje aplinkoje. Dėl šios reakcijos vandens kraštovaizdžiai tampa idealiomis vietomis poilsiui ir apmąstymams.
Įrodyti poveikiai protui ir kūnui
Neurologijos požiūriu Nichols teigia, kad vandens aplinka stimuliuoja hormonų, susijusių su gerove, pavyzdžiui, dopamino, serotonino ir oksitocino, gamybą.
Tuo pačiu metu jos mažina streso hormono kortizolio lygį. Vizualinis ar garsinis kontaktas su vandeniu, taip pat panardinimas į jį sukelia teigiamą nervų sistemos reakciją. Psichologė Mariana Kerestezachi, gyvenanti Majamyje, pritaria šiems teiginiams. Jos nuomone, mokslas patvirtino vandens terapinį poveikį psichinei sveikatai.
Atsižvelgdami į tai, daugelis specialistų rekomenduoja vandens veiklą žmonėms, turintiems nerimo ar depresijos simptomų.
Specialistė prisimena, kad dirbdama Argentinoje bendradarbiavo su psichiatru, kuris savo pacientams siūlė plaukti mažiausiai tris kartus per savaitę. Pasak Kerestezachi, daugelis pacientų, laikydamiesi šio patarimo, pastebėjo žymią nuotaikos pagerėjimą.
Vanduo kaip terapinis išteklius
Nichols taip pat atkreipia dėmesį, kad artumas vandeniui padeda atsijungti nuo kasdienių rūpesčių. Vandens aplinka nutildo išorinius triukšmus ir skatina introspekciją.
Autorius pažymi, kad pasinėrus į vandenį gali pasikeisti sąmonė ir paskatinti kūrybiškumą dėl smegenų chemijos pokyčių.
Neurologas Ricardo Gil da Costa, „Neuroverse“ vykdantysis direktorius, patvirtina šią poziciją. Jo nuomone, vanduo ramina protą ir mažina emocinę naštą, kurią sukelia kasdienės rūpesčiai. Šis poveikis prisideda prie psichinės sveikatos atkūrimo ir emocinės gerovės.
Psichologas Kerestezachi daro išvadą, kad mokslas patvirtina tai, ką daugelis žmonių patiria kasdien: vandens buvimas turi transformuojančią galią. Todėl gyvenimas netoli vandens aplinkos palengvina emocinės pusiausvyros atkūrimą ir žymiai pagerina gyvenimo kokybę.
Poveikis šiuolaikiniam gyvenimui
„Mėlynosios proto“ reiškinys yra ypač aktualus šiandieniniame greitai besikeičiančiame ir stresą keliančiame pasaulyje, kuris daro įtaką milijonams žmonių. Ekspertų nuomone, vandens telkinių integravimas į miestus galėtų tapti veiksminga strategija visuomenės sveikatos skatinimui ir su lėtiniu stresu susijusių sutrikimų prevencijai.
Keletas pakrančių miestų jau mato šio reiškinio teikiamą naudą. Sveikatos institucijos rekomenduoja pasinaudoti gamtos ištekliais, tokiais kaip jūra, upės ar ežerai, siekiant pagerinti miesto gyventojų gyvenimo kokybę.
Mokslas ir patirtis sutampa: gyvenimas prie vandens suteikia galimybę sumažinti stresą, padidinti kūrybiškumą ir sustiprinti fizinę bei psichinę gerovę. Istorinis žmogaus ir vandens aplinkos ryšys įgauna naują prasmę, atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus.
