Šešių planetų „paradas“ po saulėlydžio
Vasario 28-osios vakarą danguje įvyks retas „planetų susitikimas“. Tą naktį vienu metu mūsų naktiniame danguje bus matomi Neptūnas, Uranas, Saturnas, Jupiteris, Venera ir Merkurijus. Tai laikoma ypatinga alinijacija, nes „susirikiuos“ net šešios planetos. Ne visos jos bus matomos plika akimi, todėl verta pasiruošti žiūronus ar teleskopą.
Esant geroms oro sąlygoms, beveik kiekvieną naktį galima išvysti bent vieną ryškesnę planetą, kartais dvi ar tris aplink saulėlydžio metą. Tačiau keturių ir daugiau planetų vienu metu matomas „paradas“ jau yra retas reiškinys. Šįkart jų bus šešios, o prieš metus, 2025 m. vasario 28-ąją, buvo užfiksuota net septynių planetų alinijacija (tuomet prisidėjo ir Marsas).
Ne, planetos nestovi tiesioje linijoje su Saule
Planetų paradas vyksta tada, kai kelių planetų padėtys danguje vizualiai sutampa toje pačioje dangaus srityje, maždaug palei ekliptiką – regimąją Saulės trajektoriją. Kaip primena Kanarų astrofizikos institutas, tai nereiškia, kad visos planetos realiai išsirikiuoja tiesia linija su Saule.
Fizinės tiesios linijos kosmose nėra – tai regimasis efektas iš Žemės perspektyvos. Planetos skrieja aplink Saulę tame pačiame, palyginti plokščiame, disko formos plokštumoje. Iš Žemės mes žiūrime į šio „disko“ vidų.
NASA tai palygina su lenktynių trasa: mes esame vienas iš bėgikų ir stebime kitus, judančius panašia kryptimi. Vasario 28-ąją bus puiki proga „pamatyti trasą“, nes planetos danguje bus gana susitelkusios ir keletas jų bus matomos vienu metu.
Kurias planetas matysime plika akimi, o kurias – tik su optika
Penkių Saulės sistemos planetų šviesos užtenka, kad jas dažniausiai būtų galima pamatyti be jokių prietaisų: tai Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Šio reiškinio metu plika akimi bus matomi Jupiteris, Venera, Merkurijus ir Saturnas, tačiau Neptūnui ir Uranui prireiks pagalbos.
Šios dvi tolimosios planetos skrieja tamsiose ir šaltose išorinės Saulės sistemos srityse. Neptūnui būtinas teleskopas, o Uranui praktiškai taip pat. Teoriškai Uranas yra pakankamai ryškus, kad žmogus su labai gera rega galėtų jį įžiūrėti, bet jis itin blankus. Reikia labai tamsaus dangaus ir tikslių žinių apie jo padėtį tarp taip pat blankių žvaigždžių.
Ką ir kaip stebėti vasario 28-ąją
- Plika akimi: Venera (labai ryški, lengvai atpažįstama), Jupiteris (ryškus ir dominuojantis danguje), Saturnas (stabili šviesa, gelsvas atspalvis), Merkurijus (sunkiausiai įžiūrimas, nes bus labai žemai virš horizonto).
- Su optiniais prietaisais: Uranas (įmanoma pamatyti su žiūronais), Neptūnas (reikalingi galingesni žiūronai arba teleskopas).
Kada geriausia stebėti planetų alinijaciją
Tokie „paradai“ geriausiai matomi sutemose – prieš saulėtekį arba po saulėlydžio. Tačiau, kaip pabrėžia NASA, pats sutemų momentas nėra palankiausias itin blankiems objektams, tokiems kaip Uranas ar Neptūnas.
Optimalus laikas vasario 28-osios reiškiniui – maždaug viena valanda po saulėlydžio. Tuomet planetos sudarys švelnią arką per dangų, todėl jas bus lengviau paeiliui surasti.
Svarbu ir tai, kad planetų „paradai“ nėra vienos vienintelės nakties įvykis. Kelių planetų matomumo „langas“ gali tęstis nuo kelių savaičių iki mėnesio ir daugiau. Šiuo atveju progų stebėti bus nuo vasario pabaigos iki kovo pradžios, priklausomai nuo stebėtojo vietos.
Kuria kryptimi žiūrėti
Norint gerai pamatyti Merkurijų, Venerą, Saturną ir Neptūną vasario 28-ąją, reikės žiūrėti į vakarų / pietvakarių pusę.
Uranas bus aukščiau, taip pat pietvakarių kryptimi.
Jupiteriui stebėti reikės atsigręžti į rytus / pietryčius – šalia jo danguje bus beveik pilnatis.
Kaip pasiruošti sėkmingam stebėjimui
Astrotelescopios specialistai pataria susirasti vietą su atviru vakarų horizontu ir pradėti stebėti vos sutemus. Planetos lengvai atskiriamos nuo žvaigždžių tuo, kad jų šviesa neparaibuliuoja. Delsti neverta, nes Merkurijus gana greitai nusileis po horizontu.
Marsas, Jupiteris ir Saturnas dažnai matomi naktiniame danguje, tačiau Veneros ir Merkurijaus pasirodymas kartu su jais sukuria itin įdomias keturių ar penkių planetų alinijacijas. Venera ir Merkurijus skrieja arčiau Saulės nei Žemė, todėl jų orbitos mažesnės ir greitesnės.
Venera matoma tik kelis mėnesius, kai pasiekia didžiausią kampinį nuotolį nuo Saulės (vadinamą elongacija) ir pasirodo iškart po saulėlydžio arba prieš pat saulėtekį. Merkurijus, kuris savo orbitą aplink Saulę įveikia vos per 88 dienas, matomas tik kelias savaites ar net kelias dienas iš eilės – taip pat tik netrukus po saulėlydžio arba prieš saulėtekį.
Kada vėl pasikartos panašus reiškinys
Jei vasario 28-osios planetų alinijaciją praleisime, teks palaukti daugiau nei dvejus metus. Astronomai prognozuoja penkių planetų „paradą“ 2028 m. spalio pabaigoje. Dar vienas penkių planetų susitelkimas numatomas po aštuonerių metų – 2034 m. vasario pabaigoje.
