Pavasaris ir didesnė atsakomybė už sodus ir kiemus
Kovas Ispanijoje siejamas su pavasariu, žydėjimu ir intensyvesniu augalų augimu. Tai metas, kai visi namų savininkai, turintys sodus, kiemus ar sklypus su vešlia augmenija, turi būti itin atidūs galiojančioms taisyklėms. Ypač tie, kurių valdos ribojasi su kaimynų nuosavybe, nes kaimynai turi teisę imtis veiksmų, jei juos pasiekia svetimi medžiai ar gyvatvorės. Kai kuriais atvejais už pažeidimus gali grėsti ir sankcijos.
Nors daugelyje Ispanijos vietovių savivaldybės turi savo vietines taisykles dėl privačių sodų ir sklypų, egzistuoja ir bendros pareigos, nustatytos Civiliniame kodekse, patvirtintame 1889 m. liepos 24 d. Karališkuoju dekretu.
Šios nuostatos ypač aktualios nuo kovo mėnesio, kai dauguma žmonių imasi sodinti naujus augalus ir „atgaivinti“ savo erdves. Tie, kurie jau turi pasodintų medžių, gyvatvorių ir krūmų, taip pat turi stebėti šakų ir šaknų augimą, kad išvengtų teisinių problemų.
Mažiausias atstumas medžiams ir gyvatvorėms sodinti
Nors sodo erdvė yra privati, dideli augalai – medžiai, krūmai, aukštos gyvatvorės – gali sukelti nepatogumų gretimoms valdoms. Todėl Civilinis kodeksas aiškiai riboja, kokiu atstumu nuo kaimyno žemės galima sodinti medžius.
Civilinio kodekso 591 straipsnyje nurodoma: „Negalima sodinti medžių arti svetimos žemės, nebent tokiu atstumu, kokį leidžia vietos nuostatai ar papročiai, o jiems nesant – ne arčiau kaip dviejų metrų nuo sklypų ribos, jei sodinami aukšti medžiai, ir ne arčiau kaip 50 centimetrų, jei sodinami krūmai ar žemi medžiai.“
Taigi kiekvienas žemės savininkas turi teisę reikalauti, kad būtų „išrauti medžiai“, pasodinti mažesniu nei nustatytas atstumas nuo jo nuosavybės.
Šakos, išsikišančios į kaimyno sklypą
Net jei medžiai ar krūmai pasodinti laikantis nustatyto atstumo – pagal Civilinį kodeksą ar savivaldybės taisykles – laikui bėgant jų šakos gali peraugti ribą ir įsiveržti į kaimyno kiemą, sodą ar kiemelį.
Šią situaciją reglamentuoja Civilinio kodekso 592 straipsnis: „Jei kai kurių medžių šakos išsikiša virš kaimyninės žemės, sodo ar kiemo, šių valdų savininkas turi teisę reikalauti, kad jos būtų nugenėtos tiek, kiek išsikiša virš jo nuosavybės.“
Kitaip tariant, net jei pats medis pasodintas legaliu atstumu, kaimynas gali pareikalauti pašalinti į jo pusę peraugusias šakas.
Šaknys, įsiskverbiančios į kaimyno žemę
Yra ir trečias atvejis, kai kaimynas gali veikti savarankiškai, be išankstinio derinimo su medžio savininku. Tai susiję su šaknimis.
Civilinis kodeksas numato: „Jei tai kaimyninių medžių šaknys, kurios išsiplečia į kito žemę, žemės savininkas, į kurią jos įsiskverbia, gali pats jas nukirsti savo valdose.“
Tai reiškia, kad šaknų savininkui nereikia iš anksto prašyti leidimo – jis turi teisę šalinti į jo sklypą įsiskverbusias šaknis savo žemėje.
Bendri medžiai ant sklypų ribos
Civilinis kodeksas taip pat reglamentuoja medžius, augančius ant bendros gyvatvorės ar ribos: „Medžiai, esantys gyvatvorėje, kuri laikoma bendrąja riba, taip pat laikomi bendrais, ir bet kuris iš savininkų turi teisę reikalauti juos nukirsti.“
Šiai taisyklei taikoma išimtis medžiams, kurie veikia kaip riboženkliai (mojonai), t. y. istoriškai naudoti sklypų ar valdų riboms žymėti. Šių medžių, pagal bendrą taisyklę, „negalima išrauti kitaip, kaip tik bendru kaimyninių savininkų sutarimu“.
Teisinės pasekmės ir galimos baudos
Civilinis kodeksas tiesiogiai nenustato administracinių baudų, tačiau jis suteikia pagrindą civilinėms pasekmėms, kurias gali pripažinti teisėjas. Tai gali būti teisė reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui, genėti ar pašalinti medį) arba pagrindas civiliniam ieškiniui, jei kaimynas nevykdo savo pareigų. Tokiu atveju teismo sprendimas gali apimti ir žalos bei nuostolių atlyginimą.
Be to, jei konkrečioje savivaldybėje ar pagal urbanistinius reglamentus yra specialių taisyklių dėl privačių, apželdintų sklypų, jose gali būti numatytos tiesioginės piniginės baudos už pažeidimus.
Pavyzdžiui, Soto del Real savivaldybės (Madrido regione) Vietos sugyvenimo apsaugos nuostatuose aiškiai apibrėžti ir baudžiami pažeidimai, susiję su privačių sklypų priežiūra. Kai kurie labai sunkūs pažeidimai gali užtraukti iki 500 eurų siekiančias baudas.
Ką turėtų prisiminti sodų ir kiemų savininkai
Turint sodą ar kiemą ir gyvenant šalia kaimynų, būtina atsižvelgti į erdvės ir atstumų apribojimus, taip pat pasidomėti savivaldybės ar regiono taisyklėmis, kurios gali detaliau reguliuoti šias situacijas.
Vienas svarbiausių praktinių dalykų, kuriuos verta įsiminti:
- Aukšti medžiai turi būti sodinami ne arčiau kaip 2 m nuo sklypo ribos, žemi medžiai ir krūmai – ne arčiau kaip 50 cm; kaimynas gali reikalauti pašalinti neteisėtai pasodintus medžius, nugenėti į jo pusę išsikišusias šakas, pats nukirsti į jo žemę įsiskverbusias šaknis ir, esant bendriems medžiams ant ribos, prašyti jų nukirtimo (išskyrus istorinius riboženklius).
