Psichologija išskiria tris spalvas, kurias naudoja žmonės, nesiekiantys įtikti kitiems

Pagal spalvų psichologiją, tam tikri atspalviai atspindi autentiškumą, emocinę autonomiją ir mažą poreikį būti pripažintam.

Nesiekti įtikti kitiems nereiškia būti nemandagiam ar atsiribojusiam. Psichologiniu požiūriu, tai yra žmonės, kurie nekeičia savo elgesio, kad pritaptų, kurie išreiškia savo nuomonę ir priima sprendimus nepriklausomai nuo išorinio pritarimo. Ši savybė yra glaudžiai susijusi su stabilia savigarba, aiškiomis ribomis ir aiškiai apibrėžta tapatybe.

Spalvų psichologija teigia, kad ši vidinė nepriklausomybė dažnai pasireiškia ir estetiniuose pasirinkimuose.

Šių žmonių mėgstamos spalvos nesiekia greito simpatijos ar socialinio pripažinimo, bet greičiau atitinka tai, ką jie jaučia ir galvoja.

Santūri juoda: tvirta tapatybė, pagal psichologiją

Juoda, kai naudojama sąmoningai, o ne gynybiškai, siejama su vidiniu saugumu ir emocine autonomija.

Spalvų psichologijoje ji reiškia kontrolę, tapatybės aiškumą ir patvirtinimo nebūtinumą.

Žmonės, kurie nesiekia įtikti kitiems, paprastai jaučiasi patogiai su šiuo atspalviu, nes jis nesiekia jų užkariauti ar sušvelninti jų įvaizdžio.

Socialinės percepcijos tyrimai rodo, kad juoda spalva perteikia asmeninę autoritetą ir sveiką emocinį atstumą, mažindama pasitenkinimo savimi lūkesčius.

Tamsiai pilka: neutralumas ir nepriklausomas sprendimas

Tamsiai pilka, pavyzdžiui, grafito ar anglies, atspindi aiškią psichologinę poziciją: nesidalyvauti nuolatinio pritarimo žaidime.

Psichologijoje ši spalva siejama su žmonėmis, kurie savo nuomonę laiko svarbesne už kitų nuomonę.

Tie, kurie renkasi šį atspalvį, paprastai vengia emocinių kraštutinumų ir nereikalingų demonstravimų.

Tamsiai pilka spalva perteikia stabilumą, racionalumą ir aiškias ribas, savybes, kurios dažnai būdingos žmonėms, kurie nejaučia poreikio įtikti kitiems, kad jaustųsi priimti.

Tamsiai žalia: nuoseklumas ir emocinė autonomija

Tamsiai žalia, ypač alyvuogių ar miško atspalviai, siejama su vidine pusiausvyra ir savęs įtvirtinimu.

Spalvų psichologijoje ji reiškia asmeninį augimą, tvirtumą ir ryšį su savo vertybėmis.

Žmonės, kurie nesiekia įtikti kitiems, dažnai renkasi šią spalvą, nes ji perteikia ramią, bet tvirtą buvimą.

Tai nėra ryškus ar savimi patenkintas atspalvis, bet veikiau stabilus ir autentiškas, atitinkantis tapatybę, kuriai nereikia išorinio patvirtinimo, kad išsilaikytų.

Nesistengimas įtikti kaip brandos ženklas

Psichologija aiškina, kad nustojimas siekti patvirtinimo yra emocinės brandos ženklas, o ne šaltumas.

Tai reiškia mokėti pasakyti „ne“, toleruoti retkarčiais pasitaikančią nepritarimą ir teikti pirmenybę savigarbai, o ne nuolatiniam priėmimui.

Su šia savybe susijusios spalvos nepadaro žmogaus nepriklausomu, bet stiprina nuoseklumo ir tvirtumo suvokimą, kuris jau egzistuoja jo kasdieniame elgesyje.

Spalvų psichologija primena mums, kad kai žmogus patvirtina save viduje, jam nebereikia išorinių pritarimo ženklų.