Druskos naudojimas prie įėjimo durų – tradicija, jungiantis liaudies prietarus ir buitinį praktiškumą. Manoma, kad plona balta juostelė prie slenksčio sukuria barjerą piktavaliams ir apsaugo namus nuo išorinio neigiamo poveikio. Šis metodas iki šiol populiarus tarp tų, kurie vertina laiko patikrintas namų apeigas.
Fiziškai druska veiksmingai kovoja su padidėjusiu drėgniu prieškambaryje. Kristalai sugeria vandens perteklių, atneštą iš gatvės ant batų, ir trukdo grybeliui daugintis. Be to, druskos grūdeliai yra natūrali barjera kai kuriems vabzdžiams, kurie vengia sąlyčio su druskinga aplinka.
Daugelis namų šeimininkių randa šio produkto pritaikymą ir kitose namų dalyse. Pavyzdžiui, reguliari santechnikos priežiūra padeda palaikyti higieną nenaudojant ėsdinančių medžiagų. Norėdami išvengti apnašų susidarymo, kai kurie butų savininkai periodiškai beria druską į nutekėjimo angas dezinfekcijai ir organinių likučių pašalinimui.
Įdomus faktas: senovės Romoje druska buvo tokia vertinga prekė, kad ja kartais buvo mokamas legionierių atlyginimas. Iš lotyniško žodžio sal (druska) kilęs anglų žodis salary (atlyginimas), kuris pabrėžia istorinę šio mineralo, kaip stabilumo ir švaros simbolio, reikšmę.
Ekologiško valymo specialistai patvirtina, kad didelių kristalų abrazyvinės savybės leidžia susidoroti su senais nešvarumais. Tačiau ekspertai rekomenduoja iš anksto patikrinti medžiagos reakciją, kad mechaninis poveikis nepažeistų jautrių paviršių.
