Stiprus krūtinės skausmas, širdies plakimas, prakaitavimas, galvos svaigimas, dusulys. Tokie simptomai dažniausiai asocijuojasi su miokardo infarktu ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Tačiau vis dažniau, atvykus į priimamąjį, paaiškėja, kad tai – ne infarktas. Sudaužytos širdies sindromas, mediciniškai vadinamas Takotsubo kardiomiopatija, pasireiškia labai panašiai ir dažniausiai paveikia moteris po menopauzės, nors nuo jo nėra visiškai apsaugotas niekas.
Tai liga, kurią sukelia stiprus emocinis smūgis arba labai didelis stresas, o simptomai primena širdies smūgį. Jei sutrikimas laiku atpažįstamas ir skiriamas tinkamas gydymas, jis gali visiškai praeiti nepalikdamas pasekmių. Svarbūs ir prevencijos patarimai.
Gera žinia ta, kad šio sindromo ne tik galima išvengti, bet ir jį išgydyti – dauguma pacientų per kelias savaites visiškai atsigauna be liekamųjų reiškinių.
Kardiologas dr. Juan Pablo Costabel (MN 119403), ICBA Instituto Cardiovascular stacionaro ir koronarinės terapijos skyriaus vadovas, paaiškina: „Tai laikinas širdies veiklos sutrikimas, dažniausiai atsirandantis po stipraus emocinio sukrėtimo ar labai intensyvaus streso. Širdis staiga tarsi ‘apstulbsta’ ir kuriam laikui nustoja normaliai susitraukinėti. Dėl to atsiranda simptomai, labai panašūs į infarkto. Esminis skirtumas tas, kad ištyrus širdies kraujagysles, jos nebūna užsikimšusios, kaip būdinga klasikiniam infarktui. Kitaip tariant, problema – ne užsikimšusi arterija, o paties širdies raumens reakcija į stresą.“
Šis sutrikimas dažniau nustatomas vyresniems nei 50 metų žmonėms, o tarp 8–9 iš 10 pacientų yra moterys, ypač po menopauzės. Remiantis tarptautiniais tyrimais, manoma, kad šiandien Takotsubo sindromas sudaro apie 1–3 % visų atvejų, kurie į priėmimo skyrių patenka kaip „galimas infarktas“. Apskaičiuojama, kad tai atitinka maždaug 15–30 atvejų 100 000 gyventojų per metus.
„Argentinoje nėra vieningo privalomo nacionalinio registro, kuriame būtų fiksuojami visi atvejai, todėl nėra vienos oficialios šalies statistikos. Tačiau ligoninėse ir kardiologijos centruose matome, kad diagnozė nustatoma vis dažniau“, – aiškina dr. Costabel.
ICBA specialistas teigia, kad yra du pagrindiniai veiksniai, kodėl priėmimo skyriuose daugėja „sudaužytų širdžių“ atvejų: „Šiandien sindromas geriau atpažįstamas, nes apie jį daugiau žinoma. Dažniau atliekami echokardiogramos ir kiti tyrimai, leidžiantys jį identifikuoti. Taip pat galimai yra ir daugiau realių atvejų, nes gyvename visuomenėje, kurioje vyrauja didelis lėtinis stresas. Tad labiausiai priimta hipotezė – geresnė diagnostika plius didesnis streso lygis.“
Sudaužytos širdies sindromo ABC: diagnozė ir simptomai
Takotsubo sindromas pirmą kartą aprašytas 10-ajame dešimtmetyje japonų gydytojo Hikaru Sato. Pavadinimas kilo iš vaizdinės analogijos: per ūminį epizodą deformuotas kairysis skilvelis primena molinę ąsočio formos gaudyklę aštuonkojams, Japonijoje vadinamą „tako-tsubo“.
Nors tikslus mechanizmas, sukeliantis šią ligą, dar nėra iki galo aiškus, klinikiniai duomenys rodo, kad lemiamas veiksnys – adrenalino perteklius. Ši hormono banga, išsiskirianti esant staigiam fiziniam ar emociniam stresui, sutrikdo širdies raumens susitraukimo gebėjimą ir fiziškai įkūnija metaforą apie „sudaužytą širdį“.
ICBA skubios pagalbos skyriaus koordinatorius dr. Alan Sigal (MN 152.717) pabrėžia: „Nėra įprasto profilaktinio tyrimo, kuris leistų prognozuoti, kas susirgs šiuo sindromu. Tačiau vos žmogui pasireiškus simptomams ir jam atvykus pas gydytoją, ligą galima gana greitai nustatyti tyrimais. Pagrindinis – echokardiograma: greitas, tikslus ir plačiai prieinamas tyrimas, rodantis būdingus šiai ligai širdies veiklos pokyčius. Esant diagnostinių abejonių, didesniam tikslumui ir siekiant atmesti kitus panašiai pasireiškiančius sindromus, gali būti atliekama širdies magnetinio rezonanso tomografija.“
Esant tokiai situacijai, itin svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus vos pajutus simptomus: kuo anksčiau žmogus įvertinamas, tuo greičiau patvirtinama diagnozė ir pradedamas tinkamas gydymas.
Pagrindiniai sudaužytos širdies sindromo įspėjamieji ženklai:
- Stiprus krūtinės skausmas, juntamas kaip spaudimas ar sunkumas
- Dusulys arba jausmas, kad „neužtenka oro“
- Širdies plakimas ar labai padažnėjęs pulsas
- Šaltas prakaitas, pykinimas ar galvos svaigimas
- Kai kuriais atvejais – nualpimas
Streso pavojus ir gydymo būdai
Per pastaruosius metus sukauptos žinios apie šį sindromą aiškiai rodo, kad stresas yra vienas pagrindinių provokuojančių veiksnių. Dažniausiai jis susijęs su ūmiu, stipriu stresiniu įvykiu: artimo žmogaus mirtimi, skyrybomis ar rimtais santykių konfliktais, didelėmis problemomis darbe ar finansiniais sunkumais, kitais traumuojančiais ar labai slegiančiais išgyvenimais.
„Lėtinis stresas palieka širdį labiau pažeidžiamą – vien dėl to, kad gyvenama nuolatinėje įtampoje, nerime ar emocinėje perkrovoje. Depresija ir kiti neigiami emociniai sukrėtimai taip pat turi didelę įtaką. Ne tik dėl streso, kurį sukelia, bet ir todėl, kad dažnai lydi prastesni įpročiai: prastas miegas, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, sveikatos nepaisymas. Visa tai didina riziką“, – aiškina dr. Sigal.
ICBA specialistas pabrėžia, kad šią patologiją galima išgydyti ir per trumpą laiką grįžti į įprastą gyvenimą: „Prognozė labai gera – daugiau kaip 90 % pacientų širdies funkcija visiškai atsistato per 3–6 savaites. Rečiau pasitaikančiais atvejais prireikia palaikomojo gydymo, kuris laikinai padeda palaikyti širdies veiklą, kol ji grįžta į ankstesnę būklę.“
Takotsubo sindromo gydymas remiasi hospitalizacija ir pradiniu nuolatiniu stebėjimu, kad būtų galima kontroliuoti ligos eigą. Vėliau skiriami vaistai, padedantys širdžiai geriau dirbti sveikimo laikotarpiu. Dažniausiai vartojami vaistai, mažinantys adrenalino poveikį, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai. Galiausiai labai svarbus streso valdymas, o prireikus – ir psichologinė pagalba.
Kaip sumažinti sudaužytos širdies sindromo riziką
Streso prigimtis dažnai apsunkina galimybę visiškai išvengti „sudaužytos širdies“ epizodo, nes jis dažnai susijęs su gyvenimo įvykiais, kurių neįmanoma kontroliuoti. Tačiau ICBA specialistai pabrėžia: galima sumažinti riziką, rūpinantis fizine ir emocine sveikata.
Šios rekomendacijos tinka visiems ir mažina daugumos širdies ligų riziką, o ypač svarbios vyresniems nei 40–45 metų žmonėms ir moterims po menopauzės:
- Miegoti pakankamai ir laikytis reguliaraus miego režimo
- Reguliariai judėti – bent jau kasdien vaikščioti
- Laikytis subalansuotos, sveikos mitybos
- Nerūkyti
- Mokytis valdyti stresą pasitelkiant kvėpavimo technikas, meditaciją, terapiją ar mėgstamą laisvalaikio veiklą
- Rūpintis psichikos sveikata ir kreiptis pagalbos esant nerimui ar depresijai
- Reguliariai tikrintis širdies būklę pas kardiologą
„Svarbiausia žinia – širdį veikia ne tik ‘klasikiniai’ rizikos veiksniai, tokie kaip cholesterolis ar aukštas kraujospūdis. Emocijos, stresas ir psichikos sveikata taip pat turi realų, pamatuojamą poveikį širdžiai. Todėl rūpintis tuo, kaip gyvename, kaip valdome stresą ir kaip jaučiamės emociškai, yra esminė širdies ir kraujagyslių sveikatos dalis“, – pabrėžia dr. Sigal.
Šv. Valentinas ir „gerieji“ širdies plakimo pagreitėjimai
Vasaris – mėnuo, kai daug kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligas, ir čia sutampa dvi datos. Vasario 14-ąją minimas Tarptautinis įgimtų širdies ydų diena ir kartu švenčiamas Šv. Valentinas. Įsimylėjėlių diena – gera proga pakalbėti apie tai, kas vyksta mūsų širdyje, kai mus „pataiko meilės strėlė“.
Pirmiausia svarbu žinoti, kad širdies plakimas pagreitėja tuomet, kai pasikeičia ją reguliuojančios nervų sistemos pusiausvyra. Širdies ritmas nėra pastovus – kas akimirką jį reguliuoja dvi viena kitai priešingos sistemos: parasimpatinė nervų sistema „stabdo“ širdį, o simpatinė – „gazoja“ ir ją skatina.
„Kai pamatome žmogų, kuris mums patinka, smegenys tą situaciją interpretuoja kaip emociškai reikšmingą. Tai aktyvina simpatinę sistemą ir skatina katecholaminų, daugiausia adrenalino ir noradrenalino, išsiskyrimą“, – aiškina dr. Sigal. Dėl to širdis ima plakti greičiau, kiekvieno susitraukimo jėga padidėja (todėl labiau juntame plakimą), ir atsiranda tas tradicinis „daužymasis krūtinėje“.
Bijoti nereikia – visa tai normalu. „Tai ne sutrikimas ir ne liga, o normali fiziologinė širdies reakcija į emocinį dirgiklį. Širdies raumuo sukurtas taip, kad greitai reaguotų į aplinkos ir emocijų pokyčius. Kardiologiškai kalbant, tai laikinas simpatinės sistemos aktyvumo ir cirkuliuojančių katecholaminų padidėjimas, kuris trumpam pakeičia širdies susitraukimų dažnį ir stiprumą“, – apibendrina ICBA Instituto Cardiovascular ekspertas.
